- parausti
- 1 paraũsti intr. 1. apsilieti raudona šviesa: Naktimis miškai griaudėjo šūviais, dangus parausdavo nuo gaisrų J.Balt. Dar saulutė netekėjo, jau paraudo viršūnėlės rš. 2. Sut pasidaryti raudonos spalvos: Obuoliai čia bematant parausta E.Miež. Obelės žiedo lapeliai kiek paraudo J.Balč. Už lango rudenį paraus klevai rš. Paklauskite, ką mes esame jiems pikto padarę, kad per juos mūsų žemė krauju paraudo, o dangus gaisrų gaisais?! V.Krėv. ^ Duok (mušk), kad dangus jam paraustų KrvP(Št). Kas numiręs parausta? (vėžys) Ss. 3. paraudonyti dėl poodin sutekėjusio kraujo: Iš piktumo jis net paraũdo Vrb. Tu gerdamas paraudai ir ans, išgėręs šiltos arielkos, paraus, t. y. bus raudonas J. Kai jam teisybę in akis pasakiau, tai jis paraũdo kai putinas Kt. Kai pasakiau, paraũdo kaip kurkinas Snt. Ausys net paraudo iš sarmatos, retai maudyklę tematydamos Vaižg. Raulienė iš susijaudinimo paraudo J.Avyž. Nežvilgėsi pasauly, bet nė nežinosi, kas tai yra parausti iš gėdos Ašb. Tu kaltas, kad paraudaĩ kap vėžys keptas Pls. Ana, jisai ateina paraũdęs, kap į šikną pūtęs Plv. Paraudo kaip gaidžio skiauterė LTR(Klm). Visas paraũdo kaip vėžys Jnš. Paraudo kaip žarija rš. | Baisu žiūrėti, kas ten dedasi: vaikų akys nuo ašarų paraudusios, padegėlis išblyškęs ir pamėlynavęs J.Jabl. Paraudę akys nuo tamsos ir dūmų T.Tilv. \ rausti; aprausti; įrausti; išrausti; nurausti; parausti; užrausti
Dictionary of the Lithuanian Language.